Šiandien centriniame Vilniaus knygyne pamačiau, jog Marijos Gripės ,,Agnesės Sesilijos istorija" (viena iš labiausiai vaikystėje įspūdį padariusių knygų) ir Gintaro Beresnevičiaus ,,Kaukučiai ir varinis šernas" (tiesiog dievinu Linos Dūdaitės iliustracijas) parduodamos itin pigiai... O čia, kaip tyčia, reikia taupyti, nes artėja ir keli gimtadieniai, ir laikotarpis, kai mėnesį mano sąskaitos nepapildys kukli skatinamoji stipendija... Todėl knygeles palaikiau rankose ir pasiguodžiau tuo, kad greitai (juk vasaris jau ne už kalnų :) ) bus Vilniaus knygų mugė, o ten jas gal ir dar pigiau įsigysiu. Knygos, ko gero, didžiausioji mano silpnybė. Jau dabar mano asmeninėje bibliotekoje (paskutiniais mano apskaitos duomenimis) - apie pusantro šimto man (ir tik man :) ) priklausančių knygų. Kai kurios suskaitytos iki kraštelių apspurimo (Giedros Radvilavičiūtės 2 esė rinkiniai), kai kurios - gautos įvairiomis progomis ir gal kartelį atsiverstos, nes... Na, pripažinkim, ne visos knygos būna geros. Kai kurios netgi ypač ne. Tad šį sykį - apie knygas, kurios yra mano topuose:)
12-toje klasėje gavau šios autorės knygelę ir... nebegalėjau nuo jos atsiplėšti. Tuo metu dar lietuvių filologijos studijomis net nekvepėjo, o ir išmaniau geriau japonų literatūros autorius, nei galėjau pasakyti, kokie žmonės rašo knygas Lietuvoje. Todėl ši autorė buvo man didelis atradimas. Ir dabar atsivertusi paskaitinėju šią knygelę, pasimėgauju čia tvyrančia (auto)ironija, humoru, palinksiu galva pritardama vienai ar kitai autorės išsakytai minčiai. Labai laukiau sekančios knygos, o kai pasirodė ,,Šiąnakt aš miegosiu prie sienos", knygų mugėje stovėjau eilutėje tol, kol gavau Giedros autografą.
Ši knyga panaši į pirmąją autorės knygą, tačiau kiek skiriasi kalbėjimo būdas. Nebėra tokių ,,aštrių kampų" ir atvirų deklaracijų. Išryškėja autoriaus ir kūrinio subjekto dilema (ar tai vienas ir tas pats, ar tai du skirtingi žmonės. Anot Radvilavičiūtės - šie du dalykai negali būti tapatinami).
Ir laukiu toliau, ką dar parodys ši autorė. Sekant ,,Šiaurės Atėnus", akivaizdu, kad ji rašo, galbūt kaupia medžiagą naujai knygai (ko labai labai tikiuosi :) ).
/images/books/2653/1462873348_frankburgas.jpg)
Undinė Radzevičiūtė - mano pernai metų atradimas. Ir, mano nuomone, ,,Frankburgas" iki šiol yra geriausias jos kūrinys. Šis miniromanas žavi lakoniškais sakiniais, ironija, juodu humoru ir aštriomis frazėmis. Ir, kas yra dirbęs ar tebedirba vadinamuosiuose ofisuose, manau, kad tą pasaulį šioje knygoje tikrai atpažins. Jau maniau, kad reikės visą knygą išsirašyti citatomis, bet, laimei, Pasvalio knygyne per išpardavimą ši smagi knygelė man atsiėjo tik 7 litus:)
Laikas poezijai :) Ir ne banalioms eilutėms, ne tiesioginėms deklaracijoms apie meilę tėvynei, merginai ar dar kam nors. Rimvydas Stankevičius priverčia tave sudalyvauti rituale. Poetinėse apeigose - kaip ir parašyta viršelyje. Čia visas dėmesys žodžiui. Kaip užkalbėjimuose, kalbelėse, kurios čia taip pat figūruoja. Kol medžioju kur pigiau gauti šią jo knygelę (deja, Lietuvoje gera knyga - brangus malonumas...), pasklaidau išsirašytus eilėraščius. Kokia jėga ir gyvastimi jie pulsuoja... Itin pakrauna energija. Savotiški dvasios užkalbėjimai :)
V. Folknerį dažnai minėjo G. Radvilavičiūtė (pastebėjau, kad verta skaityti tai, ką skaito tavo mėgstami autoriai) ir šią vasarą perskaičiau vieną jo knygų. Gal ir gerai, kad dabar. Nes kai kuriems autoriams turi būti savas laikas ir sava vieta. Juolab, kad dabar ir kiti skaitymo įgūdžiai, ir iš knygos galima pasiimti daugiau. Tai viena iš knygų, diktuojančių savą skaitymo tempą ir ritmą. Beprasmiškumo pojūtis, žmonių užsispyrimas, vargas ir judėjimas link tikslo - nepasiduodant ir nebemąstant, tik siekiant. Ypač įdomu - autorius savo balsą padalija keliems personažams, atsiranda kelios kalbėjimo pozicijos. Kiekviena vis kitokia, savaip tragiška. Perskaičiusi, pamenu, pagalvojau, jog seniai teko skaityti tokią gerą knygą. Visomis prasmėmis.
O čia - mano vaikų literatūros paskaitų atradimas. Tiesiog meilė iš pirmo žvilgsnio :) Gražuolis ir geros širdies katinas, miela žuvėdriukė ir atkaklus judėjimas tikslo link. L. Sepulveda iškelia ir ekologijos problemą - vandenų taršą, nuo kurios ir prasideda ši puiki keistos draugystės istorija. O kur dar Linos Dūdaitės iliustracijos... :) Vieną šios knygos paveiksliuko reprodukciją gavau per knygų mugę, tai jis visuomet su manimi, darbo knygelėje saugiai paslėptas keliauja ir praskaidrina nuotaiką, kai dienos būna ne iš sekmingųjų serijos:)
O su šita knyga nesiskiriu jau pora metų (ne, ne, nečeravoju, o tiesiog joje gausu medžiagos mano bakalauriniam darbui). Ir neišsigąskite - nors pavadinimas skamba bauginančiai, į šią knygą sudėti J. Basanavičiaus surinkti liaudies medicinos, tikėjimų, užkalbėjimų pluoštai. Kai kas iš tiesų primena raganystes, bet daugelis dalykų - būdai, kuriais senovėje buvo gydomos ligos. Tik gaila, kad šią knygą itin sunku rasti, o pirkti - tuo labiau. Todėl tenka skolintis tai iš vienos, tai iš kitos bibliotekos.
Žinoma, man patinkančių knygų yra ir dar daugiau, čia visų net nesugebėčiau išvardinti :) Tačiau galbūt kam nors kils noras paskaityti vieną kitą knygelę iš čia pateiktų, tuomet labai laukčiau komentaro!
Tad tiek šįsyk iš mano varpinės :)
Comments