Šią dieną oficialiai galiu įtraukti į, kaip, berods sakė Giedra Radvilavičiūtė, ,,ištįsusių kaip kramtomoji guma" dienų sąrašą. Netikėtai (na, tiksliau, per pačios neapsižiūrėjimą) atsiradęs dar vienas ,,langas" tarp paskaitų išardė visus planus - vieną ,,langą" dar gali prasėdėti skaitykloj, tačiau du... Tai jau truputį sunkiau. Tad pusantros valandos klajojau Vilniaus senamiesčio gatvėmis, užsukdama į pačias įvairiausiais parduotuves (nuo rankdarbių iki itališkos kepyklėlės), stebėjau praeivius ir viena po kitos į šiukšliadėžes mėčiau popierines nosinaites (ech, elniuko Rudolfo sindromas dar net ir paūmėjo...).
Nutiko ir keistų dalykų - gatvėje pro mane praėjęs ir į mane trumpai žvilgtelėjęs vyriškis po kurio laiko atsisuko ir sušuko taip, kad visa Vilniaus gatvė nuskambėjo: ,,Visi jūs melagiai!!! Sakytumėt, kad neduosit, tai ir žmogui būtų lengviau!!!". Suprask - trumpas žvilgsnis reiškė prašymą duoti išmaldos... Nėriau į ,,Flagman". Vaikštinėdama pagalvojau, kad, tarkime, na, nekeista, jog Vilniuje paprašo išmaldos. Tačiau kai jos prašo toks vyriškis, iš pirmo žvilgsnio sveikas, pačiame jėgų žydėjime (kone tiesiogine prasme)?.. Tiksliau, net neprašo, o beveik reikalauja. Vienaip reaguoju, kai išmaldos prašo senučiukė, daugiavaikė motina, negalinti išmaitinti vaikų arba neįgalus žmogus, tačiau akivaizdu, jog šiam žmogui taip prašyti buvo per sunku. Tuomet pagalvoji, kad jeigu jam nesmagu ir gėda taip daryti, kodėl nepaieškojus kito sprendimo, užuot pasirinkus, atrodytų, iš pirmo žvilgsnio - lengviausią kelią?..
Ech, prie smagesnių dalykų gal pereisiu :]
,,Tiger" parduotuvėje radau labai linksmų ir nuotaikingų lipnių juostelių, tad neiškenčiau ir 5 pietums skirtus litus ne pravalgiau, o išleidau šitoj niekučių parduotuvėj:
Dabar reikia laukti, kad kas nors suplyštų... :]
Taip pat šiandien įvyko sandoris, kurio laukiau - iš tinklapio sena.lt sužinojau, jog viena panelė parduoda Aleksandros Fominos ,,Mes vakar buvom saloje". Tad šiandien susitikome ir knyga jau mano namuose:
Valio, valio, valio :] Ir tik už 10 litų! Knygos tai toji mano silpnybė, kuriai negaila nei laiko, nei pinigėlių. O kai dar gerą knygą gauni už nedidelę kainą... Ar kas begali filologės gyvenime būti geriau? Žinoma, kad... gal :)
Ir pabaigai - labai sotus valgis - žiedinių kopūstų apkepas su fermentiniu sūriu:
Reikia:
1 vidutinio žiedinio kopūsto
200 g tarkuoto fermentinio sūrio (galima ir daugiau, jei norisi)
3-4 kiaušinių
Druskos, sviesto
Žiedinius kopūstus apvirti, kol suminkštės. Skardą ištepti sviestu, sudėti kopūsto gabaliukus, aplieti plaktais kiaušiniais ir pašauti kepti į orkaitę kokioms 10-15 minučių. Po to apibarstyti fermentiniu sūriu ir pakepti dar porą minučių, kol sūris išsilydys.
Skanu ir paprasta :) Šį receptą išmokau prieš... 13 metų, kai svečiavausi pas tetą. Kaip matot, paprasti dalykai greitai įsirėžia į sąmonę :).
Tai tiek šįsyk Geltonosios Paprikos, kuri sparčiai virsta raudonanosiu Elniuku Rudolfu, pamintyjimų.
Photos © aesthastic
Comments