Nors tikrosios Užgavėnės bus dar tik antradienį (vasario 21 d.), tačiau per Lietuvą jau nuvilnijo jų šventimo banga. O kurgi gali būti smagiau vyti žiemą iš kiemo, jei ne Rumšiškėse? J Todėl į netikėtai nuotykine tapusią kelionę šįryt leidausi aš, mano draugas bei mano sesuo.
Vakar vakare atidžiai studijavau žemėlapį maps.lt svetainėje. Kadangi dar nė karto nesu buvusi Rumšiškėse (oi, gėda etnografijos mylėtojai, oi...), pamaniau, jog tai svarbu. Pamačiau, kad nuo autostrados iki pačio muziejaus – gerokas gabaliukas, bet numojau ranka - ,,Ai, autobusas nuveš“. O sanctus simplicitis! Kai sustojome autostradoje, prie stotelės, ant kurios pritvirtintas ženklas ,,Rumšiškės“ išsižiojau iš nuostabos – ČIA?!
Ką gi, teko pėdinti palei kelią, kuriuo plūste plūdo mašinos. Niekaip negalėjau suvokti to fakto, jog ši šventė kažką reiškia tiek daug žmonių.
Pagaliau pasiekę miestelį pasiklausėm ką dainuoja vienas iš kviestų ansamblių (deja, dėl veidą kapojančio sniego nesugebėjau įžiūrėti dainuojančiųjų ansamblio pavadinimo, išsiuvinėto vėliavoje) ir pamačiau... KNYGYNĄ J Na kur gi jau sulaikysi filologę nuo ekskurso ten...
Dar pasisukinėję, pažiūrėję kaip žmonės užrištom akim daužo molinius bokalus, patraukėme link Žemaitijos, iš kur sklido skanus kepamų blynų kvapas...
Na, po blynų gavome arbatos...
O po to sesė (kas pas ją per neįtikėtina uoslė???) nuvedė prie palapinių, kur dar ir nemokamai skanios, šiltos žuvienės gavom J
Kai jau užkandom, atėjo metas pasimankštinti – nusprendėm pėsčiomis Dzūkiją ir Aukštaitiją pasiekti.
Pasigrožėję mano mylimų dzūkelių sodybų architektūra...
... nupėdinom iki savojo krašto – Aukštaitijos.
Sesę kažkuo labai sudomino kibiras...
... o mane – kas piestos dugne slypi J
O štai atėjo ir ta šventės akimirka, kai ugnyje turėjo supleškėti Morė - žiemos ir visokių negerybių simbolis. Tačiau prieš ją dar turėjo įvykti tradicinė Lašininio ir Kanapinio dvikova. Tačiau šie du veikėjai ilgokai buvo kviečiami susiremti kovoje (matyt, žmonių daugybėje pasimetė), o jiems susikovus, kaip visada laimėjo... Patys žinot kas J
Šių metų Morė nenorėjo degti, tad liepsna kilo tingiai...
... o po to labai greitai supleškėjo... jos galva J
O žmonių buvo daug - it skruzdėlyne:
Kadangi, pasirodo, ne mes vieni į šventę atvykom autobusu, atgal į Vilnių teko grįžti stovint. Tačiau nei drėgmės per valandos ir trupučio kelionę prisisunkęs autobusas, nei paskaudę pėdos nepajėgė sumenkinti tos geros nuotaikos dozės, kurią gavome apsilankę šioje šventėje J
Ir pabaigai - visą dieną girdėta, niūniuota ir patrypinėta ,,Meškutė"!
Photos © aesthastic
Comments