Ką gi. Viskas. Pasiektas beveik aukščiausiais nerdizmo (angl. nerdism - nuo žodžio nerd t.y. moksliukas; tai galima suvokti kaip stereotipišką etiketę, skirta apibrėžti socialiniame gyvenime nepilnavertiškai dalyvayjantį žmogų) lygmuo - vakar atsispausdinau ,,Skyrim" plakatą. Kadangi Lietuvą ebay'jus laiko neverta, kad ją pasiektų šio ir daugelio kitų žaidimų plakatai, tenka iš bėdos suktis pačiai :) ,,Copy1" kaip tik taikoma akcija plačiaformatei spaudai, tad kaip ja nepasinaudojus? Tad štai, tikrai puikios kokybės plakatas jau puošia mano kambario sieną. Ta proga :)
O šiaip... jau pavasaris!!!:) Na ir kas, kad kalendorinis, bet kaip šiandien per RC sakė Vytenis - jau pavasaris ir sakykit ką norit (ar kažkaip panašiai :) ). Tai va, laukiu, kol nutirps sniegas, ims kaltis žolytė, sužaliuos medeliai (nors kasmet kartojasi tas pats, bet vis tiek to lauki it tai turėtų pirmą kartą įvykti...). O tada - vėl vasara. Galėsiu vėl sau knygą skaityti kur nors po prezidentūros kaštonais, dėvėti savo mylimas suknutes, apsiauti sandalus ir daiktus krauti į fantastiškąjį drobinį krepšelį, pernai per mugę nučiuptą Kernavėje... O kur dar ilgi vakarai, žolės po lietaus kvapas, žemuogės ir kiti vėlyvo pavasario ir vasaros teikiami malonumai... :) Tad gyvenu su laukimu, kad tuoj tuoj, jau greitai paltus paslėpsime spintose...
Tiesa, knygų mugė man dar nesibaigė - štai antradienį iš grupiokės įsigijau R. Stankevičiaus ,,Pačius paprasčiausius burtažodžius". Valio!!! Jau turiu visas savo mylimiausias knygas :)
Kad jau prabilau apie knygas:
Andriaus Jakučiūno ,,Lalagė" tuoj keliaus atgal į biblioteką, kur galės tikėtis kito (-os) kantresnio (-ės) skaitytojo (-os). Perskaičiau 33 lapus. Taip, kaip norėjo autorius - nuo pradžios, ne nuo vidurio, kur knyga iš tiesų prasideda. Na, belieka tik pritarti Jūratei Čerškutei ir jos minčiai apie ,,Lalagės" nepaskaitomumą (daugiau - čia).
Skaičiau ją rytais, kai galva buvo šviežia ir smegenys godžiai norėjo doroti informaciją. Kas atsibodo greičiausiai - tai lėtas, o vėliau - ir betikslis slinkimas per puslapius. Ir autorius, atrodo, nujautė, kokias skaitytojo reakcijas iššauks jo tekstai: <...> jis, skaitytojas, tiesą kalbant, jau kaip ir nebeskaito knygos arba tik mechaniškai bėga akimis eilutėmis <...> (152 p.). Šiaip knyga, bent jau pradžioje, atrodytų, nagrinėja kūrėjo ir kūrinio, jo personažų sakntykius. Ypač personažai neatrodo tokie lengvai suvaldomi, rašant jie gali imti diktuoti savo sąlygas ir keisti tai, ką buvai numatęs. Tačiau nežmoniškas sakinių ilgumas ir klampumas, plius, neva redaguojant išbrauktos, bet paliktos vietos taip pat nepalengvina skaitymo - perskaitai tekstą su išbrauktu sakiniu, po to - be, tada mąstai, kas pasikeitė, kurlink kas nukrypo... Ir taip knygos skaitymas užsitęsia. Ilgam. Deja, bent jau dabar neturiu jokio noro kapstytis po šią liūlančią sakinių pelkę, tad galbūt (GALBŪT) prie šios knygos grįšiu vasarą.
Tarp kitko - Jakučiūno ,,Servijaus Galo užrašai" man paliko įspūdį. Išties, knyga, kuri sugeba sukurti senovės Romos atmosferą, nors minimi tik keli dalykai, bet to visiškai pakanka. Juolab, kad ir pagrindinė linija buvo įdomi, neįprasta. Ir knygą perskaičiau vasarą per porą dienų, kai nereikėjo niekur skubėti, o galėjau mėgautis sodo obelų šešėliais ir šiluma.
,,Lalagė" kažkuo priminė V. Papievio ,,Eiti", bet su pastarąja, kad ir pastypčiodamas vietoje, tačiau jauti ėjimą, judėjimą. O ,,Lalagė"... Juk niekam nepatinka įklimpti su automobiliu pažliugusiame kelyje, ar ne?..
Todėl dabar gaiveliojuosi su G. Morkūno ,,Puoduku kefyro ant palangės".
Comments