Kartais gyvenime pasitaiko tokių progų, kurias privalai išnaudoti. Gavusi pasiūlymą sudalyvauti XVI respublikinėje studentų lituanistų konferencijoje net neabejojau, jog privalau čia būti.
Kadangi šie metai - Maironio metai, tad ir konferencija neatsitiktinai dedikuota šiam poetui. Deja, pati dar neatradau šio poeto eilių taip, jog man jos taptų artimos, tad mano pranešimas nebuvo susijęs su Maironiu ar jo kūryba. Kaip ir su literatūra apskritai...
Dviejų dienų įspūdžius (konferencija vyko 10-11 dienomis) fiksavau ir dabar suguldau į šį įrašą:)
I konferencijos diena
Mudvi su Egle ruošiamės skaityti savo pranešimus
Viešnia iš Varšuvos universiteto - Katarzyna Nitychoruk
Pranešimą skaito mano grupiokas Vainius Bakas
Kultūrinė vakaro programa
Spektaklio staigmena (man ir kolegoms) - mūsų Donelaičio skaityklos mieloji bibliotekininkė (centre) - vaidina! :)
Svečiuose pas istorikus
II konferencijos diena
(Čia vanduo! Ir laaabai skanūs pietūs pas istorikus)
Fuko švytuoklė, įrengta šv. Jonų bažnyčios varpinėje.
Po konferencijos antrosios dienos pranešimų mūsų, t.y. dalyvių laukė ekskursija po VU. Kadangi čia studijuoju, biblioteka mane mažai begalėjo nustebinti, tad su kolegomis patraukėm tiesiai prie dar vienos ekskursijos dalies - neseniai miesto svečiams ir kitiems duris atverusios šv. Jonų bažnyčios varpinės. Panorama, kuri atsivėrė iš 45 metrų aukščio - nepakartojama...
O čia - nuostabieji laiptukai, kuriais reikėjo kopti ir kopti, ir kopti... Tiesa, buvo ir liftas, bet juo pasinaudojom tik nusileidimui žemyn. Lipimas viršun sudarė pusę lankymosi čia smagumo :)
Konferencija paliko tik pačius maloniausius įspūdžius: jau vien ką filologui reiškia, kai už dalyvavimą gauni... knygų :) Tad nuoširdžiai raginu visus kolegas filologus lituanistus nesnausti ir išgirdus apie šią konferenciją būtinai joje sudalyvauti. Pliusų daugybė (pradedant nuo galimybės pasibūti su bendraminčiais ir baigiant labai pragmatiniu aspektu - plius 2 (berods) balai, stojant į magistro studijas... ;)), o minusų ir nepastebėjau. Dabar jaučiu toookią motyvaciją stengtis ir toliau dirbti mane dominančioje srityje, kad laikykis... :)
Tai tiek iš mano, o iš dalies - ir šv. Jonų varpinės :)
Tikrai puiki proga. Ir pasirodyti, ir apsiuostyti, ir pamąstyti, ir pabendrauti. Na, ir, žinoma, stundentiškus pilvus nemokamai prikimšti.
ReplyDeleteBūtent :)
ReplyDeleteFuko švytuoklę teko aplankyti rudenėjant. Prie jos sutikome labai kalbų ir įdomų apsauginį, kuris daug daug dar papasakojo ir apie švytuoklę ir apie remontus. Galbūt teko jį matyti? O konferencijos taip ir neaplankiau. Liūdna,bet... Maironio metai nesibaigia. Gal kompensuosiu šį liūdesį kitu renginiu.
ReplyDeleteJu, sutikom ir mes tą apsauginį :) Kai paklausėm, ar galima lipti laiptais, jis taip šelmiškai nusišypsojo ir atsakė: ,,ne tik galima, bet ir būtina" :))
ReplyDelete