Visą savaitę (tiksliau reikėtų sakyti NET visą savaitę) praleidau tėviškėje. Man patinka izoliacija - vienintelis būdas tuomet su manimi susisiekti yra telefonas :) O aš galiu nevaržomai užsiėminėti sau svarbiais reikalais ir nesukti galvos dėl nieko. Na, beveik (štai koks ilgas pasiteisinimas, kodėl kurį laiką tinklaraščio pildymas buvo nutrūkęs :) ).
Taigi, nuo šeštadienio iki šeštadienio aš ilsėjausi ir valgiau baltinius obuolius, raudonuosius serbentus, saulėje prinokusius pomidorus ir traškius naminius agurkus. Pavyko netgi nusimaudyti Mūšoje!:) Ji tokia patvinusi, kad nubridus du metrus nuo kranto vanduo siekė mano kaklą. Užtat buvo labai gera atsigaivinti :)
Buvo ir pora audrų: lietūs buvo tokie gausūs, jog grioviai ir daržai tiesiog virto mažais ežerėliais. O kur dar blykčiojantys žaibai ir dundantis griaustinis, kuris, patikėkite, kaime skamba daug grėsmingiau ir baugiau, nei mieste, daugiabučiuose...
Žinoma, buvo ramių naktų, kuomet išėjus į lauką apsupdavo gaivus leukonijų kvapas ir imdavau džiaugtis bei mintyse dėkoti tėvams, kad turėjau galimybę užaugti kaime :)
Vasaros kaime kažkuo kitokios nei mieste. Mažiau dulkių, mažiau triukšmo... Džiugu, kad pailsėjai. :)
ReplyDeleteJustina, viskas kaime yra kitaip, ne tik vasaros. O pailsėjau tai tikrai gerai :)
ReplyDelete