Pagaliau šiek tiek prisivijau gyvenimą, nes nuoširdžiai maniau, kad šį kartą tai iklimpsiu su visais darbais, skaitymais, planais ir bandymu surasti bent akimirką, kai galiu (ko nuoširdžiai linkiu kiekvienam) nieko neveikti. Neskaityti knygos, nesėdėti prie kompiuterio, va, tiesiog taip spoksoti pro langą ir džiaugtis kad jei ir ne pavasariška šiluma, tai bent gražiais saulėlydžiais.
Savaitgalį dalyvavau prigimtinės kultūros seminare Užutrakyje, kur sėmiausi idėjų ir pati perskaičiau pranešimą... apie kapines. Tiesiog širdis dainuoja, kai sėdi tarp bendraminčių, kai žmonės tau prieina ir sako, kad gerai padirbėjai, kai rekomenduoja dar šį bei tą, kas galėtų padėti tiriant toliau... Tiesiog... trūksta žodžių, kaip gerai jautiesi (bent jau dvasia gerai jautėsi, nes buvau siaubingai peršalusi ir mano kosėjimas girdėsis visuose M. darytuose įrašuose... :-/ ). O kur dar pavakarojimas su filmais ir pasakojimu apie pokario Kauną... :)
Šiandien nupirkau spyną Premijai (savo dviračiui), kad jaustųsi saugi (ir aš dėl jos nedrebėčiau, nes Unis nėra pati saugiausia vieta, pasirodo, dviračiams palikti). Parduotuvėje palikau beveik 90 pinigų, bet (tikiuosi), kad apsauga bus pakankama (iš tiesų, žmonės, nejuokaukit su tom spynom po 9 Lt). Beliko jai tik skambutį nupirkti ir rankenas pakeisti. Ir viskas. Ir riedėsiu į gatves jau balandžio pradžioj, nesvarbu koks oras, nes nebesinori pildytis bilieto.
Dar šiandien gavau laišką iš E., tai atsigersiu arbatos ir eisiu kurpti pasakojimo apie tai, kaip man (pagaliau) sekasi :) Nieko nėra geriau, kaip pradėti dieną su bičiulės laišku iš Paryžiaus.
O rytoj į Lietuvą grįžta B. Siaubas, kaip jos pasiilgau!!! Reikės įdėmiai patikrinti, ar toj Norvegijoj jai kokios troliuko ausys ar uodegėlė neužaugo ;) Savaitgalį grįžtu į tėviškę, tad bus priešvelykiniai Meškos iš Šiaurės reportažai.
Pamačiusi toks visoks įrašą apie žalumynus, supratau, kad ir aš turiu ką parodyti: po pusės metų hibernacijos pradėjo stiebtis mano bazilikai ir čiobreliai (kurių, po to, kai Puka išvertė vazoną, liko 3 daigai) ir kaip bujoja maximinis rozmarinas:
Comments