Po mėnesio aplankyta Šiaurė pasitiko saule, šiluma, sužaliuojančia gamta, drugeliais, gandrais ir visais kitais pavasariškais atributais...
Truputis kultūros: šeštadienį vakare žiūrėjau savojo kaimo teatro grupės spektaklį (ten vaidina ir mano mama): nors pati pjesė itin didele literatūrine verte ir nepasižyminti, tačiau vaidinančiųjų entuziazmas ir emocijos yra viskas ko reikia, kad spektaklis prajuokintų net ir didžiausią susiraukėlį :)
Ir galiausiai - pati smagiausia naujiena mūsų namuose - mano mamos šunytė Naira. Tokio mielo šunelio dar nebuvau mačiusi :)
Pagaliau turėjau progą šiek tiek pailsėti. Labiausiai džiugino rytai, kuomet pro atvertą langą jau nuo 5 ryto gali girdėti prie upelio suokiančią lakštingalą, kurios balsą po truputį užgožia pabudusio miško paukščių choras (ko labai pasiilgstu Antakalny, nes čia gyvenančių zylių ir žvirblių repertuaras skurdokas)...
Comments