Atvažiavę į Rumšiškėse vykstantį jau penktąjį Prigimtinės kultūros seminarą su kitais dalyviais juokavome, kad jausmas toks, lyg lankytum artimą bičiulį - viskas sava, pažįstama. Nors grįžau prieš porą dienų, bet vis dar jaučiuosi kupina pačių geriausių įspūdžių - nepamenu kada paskutinį kartą taip turiningai ir kartu be galo smagiai leidau laiką. Tie pradainuoti vakarai (o ypač - mindauginių minėjimas prie ąžuolo), iki išnaktų užtrukusios maudynės pirtyje, liepų aromatas, pranešimai ir po jų sekusios diskusijos, žygis palei Kauno marias, net uodų sukandžiotos ir bežemuogiaujant nusibrozdintos kojos susivijo į vieną didelį įspūdžių kamuoliuką, kurį imsiu lėtai išvynioti ilgais žiemos vakarais, kai truks veiksmo, šilumos ir geros nuotaikos.
Comments