Nepasiduoti džinų sąmokslui

Kai užverčiau knygą supratau, kad buvau visai pasiilgusi tokių greitų skaitinių: Kalifo rūmų ėmiausi vieną popietę, skaitymą tęsiau kitą dieną, 3-jų valandų kelionėje autobusu, o tos dienos pavakarę reikalas buvo baigtas. Na, gal ne tiek baigtas, kiek net savotiškai prasidėjęs - dabar po truputį skaitinėju antrą Tahiro Shaho knygą Tūkstančio ir vienos nakties šalyje ir tęsiu pažintį su vakarietiškai logikai nepaklūstančiu Maroku. 

   Siužetas gana paprastas: knygos autorius (taip, čia drąsiai galima daryti šį, šiaip jau literatūros analizėse neleistiną liapsusą - tapatinti knygos veikėją su autoriumi), suvokęs, jog Londonas yra dusinantis ir pilkas miestas, nusprendžia suteikti priekonių savo kasdienybei... įsigydamas būstą Maroke. Šeima yra priversta sekti paskui šį nutrūktgalvį avantiūristą (čia šį žodį vartoju be jokių neigiamų konotacijų) į kitą žemyną, į kitą kultūrinę ir religinę platumą ir taikstytis su viskuo, ką Shahas daro, nes taip liepia marokietiškos tradicijos (visą laiką žavėjausi ir stebėjausi jo žmonos - Rachanos - kantrybe ir atsidavimu savo vyrui).

   Deja, Marokas, kokį Shahas prisiminė iš vaikystės, čia jį pasitinka pasikeitęs. Žinoma, tetebuvo esminiai elementai - viduramžių gatvelių labirintai, senieji amatų meistrai, kvapai ir skoniai, bet realybė skyrėsi nuo atsiminimų, kai po šią šalį buvo keliauta su tėvu. Tad suaugęs ir gyvenimo ragavęs pasakotojas-autorius leidžiasi į šalies pažinimą pats, savarankiškai ir bando mokytis iš savo klaidų.

„Name tvyrojo su niekuo nesupainiojama dvasia, menanti buvusią didybę. Jis, kaip nukaršusi aukštuomenės gražuolė, buvo senas ir sutrešęs, tačiau kadaise gyveno visai kitaip. Nesunku buvo įsivaizduoti jo istoriją, pokylius, paslaptis. Tikriausiai tai pasirodys absurdiška, bet iškart pajutau namo skleidžiamą energiją, tarsi jis būtų mane pripažinęs“. (p. 24)

   Būstas, kuriame apsigyvena jauna britų (nors jis pats - anglų-afganų kilmės, o žmona - indų) šeima - ne bet koks, o tikri rūmai. Tiesa, jie taip ir vadinasi - Dar Khalifa (Kalifo rūmai). Tai įspūdingo grožio ir dydžio pastatas, kuriame telpa sodai, fontanai, baseinėliai, nesuskaičiuojami namukai, pagalbinės patalpos, arklidės ir kt. Kartu su rūmais jis paveldi ir tris sargus, kurie panašūs labiau į niekšelius ir įvariausių planelių kūrėjus, nei į viskuo šeimininkui pasiryžusius padėti tarnus. Jie, nieko neišmanantį atvykėlį-baltaodį-užsienietį šokdina pagal savo dūdelę, į taktą trepsėdami minkštomis baboush šlepetėmis.

„Sargai sumirksėjo. Paskui linktelėjo galvomis. Jie išmanė tradicijas, o Maroke tradicijos - gyvenimo pagrindas. Vakaruose lentomis užkaltas negyvenamas namas gali privilioti nelegalius gyventojus. Bet arabų pasaulyje visi puikiai žino, kad tušti namai traukte traukia piktąsias galias. Palik namus negyvenamus kelioms savaitėms ir nespėsi nė apsižiūrėti, o juose nuo grindų iki lubų sijų bus grūste prisigrūdę tuntai neregimų džinų“. (p. 26)

  Taigi, pasakojimo ašis -  džinai. Tiksliau, asmeninė Kalifo rūmų džinė, savo nepasitenkinimą rodanti negyvomis katėmis, pakartais ežiukais ir kitais baisiais būdais. Istorijos herojus nuolat įkalbinėjamas atlikti egzorcizmą - taip namai bus išlaisvinti iš klastingosios kenkėjos įtakos. Žinoma, galų gale egzorcizmas įvyksta, nes rūmuose po truputį viskas tampa nevaldoma...

   Ko moko ši knyga? Pirma pamoka - niekada nemokėti marokiečiui iš anksto, nebent nori pamatyti jo kulnus. Taip nutinka su architektu, kuris vos Kalifo rūmų nepaverčia laužu. 

   Antra pamoka - visada kvestionuoti marokiečio atsidavimą, nes didelėje draugystėje beveik visada slypi koks nors kabliukas.

   Trečia pamoka... Išmokti rasti laiko sau. Pasėdėti kavinėje, lėtai gurkšnojant puodelį kavos ir stebint miestą aplinkui (dabar tai laikau savotiškais namų darbais, kuriuos vieną ramią popietę reikės atlikti).

   Išties nepretenzinga knyga, šaltą ir vėjuotą rudens dieną leisianti bent mintimis nusikelti į saulėtą Maroką. Žinoma, jei herojaus-pasakotojo-autoriaus naivumas per pirmus 20 puslapių neišves iš kantrybės. Bet, summa sumarum, rekomenduoju (galėsite ne tik patys paskaityti, bet ir su draugais pasidalinti). 

Tahir Shah - Kalifo rūmai: metai Kasablankoje, Tyto alba, 2009 m., Vilnius. Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė.

P.S. Jei labai maga pamatyti kaip atrodo Kalifo rūmai, galite pasigrožėti jais Dar Khalifa Pinterest paskyroje!