Lietuvoje Baltos lankos baigia išversti ir išleisti beveik visus populiariojo japonų rašytojo Haruki Murakami kūrinius. Paskutinioji knyga čia, išvydusi dienos šviesą, buvo Visi Dievo vaikai šoka (iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė). Ją pričiupau savo gimtojo (beveik) miesto bibliotekoje, vos tik padėtą į lentyną Naujos knygos.
Ištikima Murakami knygų skaitytoja tapau dar paauglystėje, kai Avies medžioklė buvo mano knyga Nr. 1 iiiilgus metus. Bėgant laikui supratau, kad visi šio rašytojo knygų siužetai gana panašūs, o dabar jau akivaizdu, kad ta kūrybinė versmė, kuri kadaise buvo tokia produktyvi, išsisėmė, tad prasidėjo kartotės ir Murakami knygas skaitau daugiau vedama senųjų sentimentų.
Visi Dievo vaikai šoka - ne romanas, o pirmasis H. Murakami apsakymų rinkinys, kuriuos sieja vienas įvykis - žemės drebėjimas Kobėje.
Šeši apsakymų personažai kapstosi savo gyvenimuose: gamina valgyti, mylisi, rašo, susiduria su kitos plotmės būtybėmis - vėlgi viskas iki skausmo (jau) pažįstama Murakami skaitytojui. Išties, nieko naujo, tik vietoj vienos linijos romane, turimi atskiri šeši siužetai, kurie yra vis tiek be galo panašūs.
Tam tikri elementai knygoje persipina, vaizdiniai keliauja iš vieno apsakymo į kitą, pavyzdžiui pirmasis tekstas Ateiviai išsilaipina Kušire koreliuoja su paskutiniuoju - Medaus pyragas, dėl vyriškio, laikančio dėžutę figūros, tad sukuriamas įrėmintas pasakojimas, žiedinė kompozicija.
Varlio pasirodymas (Varlys išgelbsti Tokiją) irgi nėra stebinantis. Ir apsakymo pabaiga, kuomet tampa neaišku - ar visa ši istorija nutiko realybėje - nėra kažkoks išskirtinis atvejis Murakami kūryboje.
Moters ir vyro sakntykiai knygoje pateikiami kaip labai efemeriški arba kupini nesusipratimų.
„Problema ta, kad tu man nieko neduodi. O jeigu tiksliau, tu neturi ničnieko, ką galėtum man duoti. Tu švelnus, malonus, gražus, bet gyvendama su tavimi jaučiausi, tarsi gyvenčiau su oro gumulu. Žinoma, tai nėra tik tavo vieno kaltė. Tikiu, kad atsiras moterų, kurioms tu patiksi.“ (15 p.)
Bet, vėlgi, ar tai kas nors naujo? Ši tema Murakami kūryboje buvo ypač eksploatuota romane Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės, kur mane įtikino daug labiau, nei paskutiniame apsakyme Medaus pyragas...
Ar nusivyliau šia Murakami knyga? Galbūt. Labiau, sakyčiau, buvo nepateisinti lūkesčiai, jog bus kažkas naujesnio, šiek tiek kitokio. O dabar... Situaciją galima apibūdinti šios knygos citata:
„ <...> manau, kad net ir tokie padarai kaip Sliekas turi teisę egzistuoti šiame pasaulyje. Nes pasaulis - tai tarsi didelis švarkas, kuriame turi būti įvairiausio dydžio ir formos kišenių.“ (111 p.)
Haruki Murakami, Visi Dievo vaikai šoka,
vertė Jurgita Polonskaitė, Baltos lankos, 2013, 160 puslapių.
Comments