Vasario 20-23 dienomis Litexpo parodų rūmų sienos jau 15-tąjį kartą bandė sutalpinti srūvančias žmonių minias. Taip, ir vėl vyko visų bibliofilų atlaidai - Vilniaus knygų mugė. Kartu su Egle (ta, kuri nuotraukoje varto naujausią Linos Žutautės knygą apie Ferdinandą ir Pū) plūkėmės ieškodamos ne tik reikiamų/norimų knygų, bet ir bandydamos irtis minioje link renginių salių, kuriose vyko diskusijos ir susitikimai su rašytojais.

Svarbiausias įvykis knygų mugėje (bent jau man) - tai LLTI sudaryto kūrybiškiausio knygų 12-tuko aptarimas ir premijos laureato paskalbimas (visas dvyliktukas čia). Šiemet knygas pristatė ir jas apkalbėjo literatūrologai ir kritikai: Loreta Jakonytė, Algis Kalėda, Jūratė Sprindytė ir Mindaugas Kvietkauskas.

Anot renginį vedusio A. Kalėdos, šiemet skaitytos knygos leido kalbėti apie literatūros laukus ir palaukes.

J. Sprindytė trumpai aptarė ryškiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas: poezijoje grįžtama prie kanoninės formos ir fiksuojamas verlibro išsisėmimas; daugėja humoro ir ironijos (turimos omenyje ne tik J. Erlicko, bet ir P. Pūkytės, U. Radzevičiūtės, S. Parulskio dantinga ironija persunktos knygos); vyksta esminis Būties ir nieko dialogas (A. Nykos-Niliūno žodžiais tariant); stiprėja emigracinė literatūra, kurioje reflektuojamas nomadiškas gyvenimas arba akcentuojamas tarpkultūriškumas (kaip antai U. Radzevičiūtės knygoje keliamas Rytų ir Vakarų civilizacijų dialogo klausimas); mąstymas frgmentuojasi, iškyla mozaikiniai momentai; populiarioji literatūra darosi sąmoninga, ji akivaizdžiai stiprėja.

Po tokių bendrų pastabų buvo pereita prie svarbiausios akimirkos - premijos laureato paskelbimo, kuriuo tapo...

... Romualdas Granauskas su knyga Šventųjų gyvenimai (LRS leidykla). J. Sprindytės teigimu, Granauskas laimėjo absoliučia komisijos balsų dauguma. Tai knyga, kuri išsiskiria savo nauju požiūriu, atrodytų, į labai išsemtą ir rašytą-išrašytą temą - pokarį. Herojai čia - paprasti žmonės, sunkiu metu stovintys šalia tiesos ir vertybių. M. Kvietkauskas pastebėjo, jog tai - Spengiančios novelės, po kurių nutyli ir susimąstai.

Antras renginys, kur mudvi su Egle apsilankėme, buvo suomių vaikų rašytojo Timo Parvelos knygos Elė ir draugai (Nieko rimto) pristatymas. Smagus pokalbis vyko tarp laidos vedėjos Loretos Sungailienės, Timo Parvelos, vertėjos Viltarės Urbaitės-Mickevičienės ir dailininkės, rašytojos Sigutės Ach, kurios patarimai - kaip vaiką sudominti skaitymu - man pasirodė tiesiog nuostabūs!

Žinoma, ilgas pasivaikščiojimas mugėje buvo lydimas knygų sau ir lauktuvių artimiesiems paieškų. Nors mugės šūkis buvo Laiko patikrintos knygos, tačiau ant prekystalių švietė beveik tik naujos, iš leidyklų suvežtos lietuvių ir užsienio autorių knygos, kurioms dar šį laiko išbandymą teks atlaikyti...

Nepaisant to, į mano naują Nieko rimto krepšelį su katinuku sugulė šie objektai:

O sau ieškojau labai konkrečių knygų: dr. Vykinto Vaitkevičiaus Neries ekspedicijos tekstų, Linos Žutautės sukurtų naujų Ferdinando ir Pū nuotykių. Pavyko rasti ir mane sužavėjusią Eugen Herrigel knygą bei Kohitos Hirano mangą apie Helsingą (4-tą dalį, kurios trūko mano kolekcijai). Žinoma, viską pagardino šūsnis Nieko rimto išleistų atvirukų! Tad namo buvo ką tempti...

Buvo tikras stebuklas, kad mugėje manęs vėl neištiko mizantropijos akimirkos (bet dabar kokius kelis gerus mėnesius vengsiu būti TOKIAME žmonių susibūrime) - gal pagelbėjo Vero Cafe dosnus latte kavos puodelis... Kad būtų kuo mažiau betikslio vaikščiojimo, į knygų mugę jau kelinti metai einu su konkrečių knygų sąrašu bei žinau renginius, kuriuose dalyvausiu. Tai padeda sutaupyti ne tik laiko, bet ir nervų, tad tą praktikuoti patarčiau visiems, kurie į šį susibūrimą (švelniai tariant) eina vedini panašių tikslų.