Haruki Murakami Dramblys pradingsta (jap. 象の消滅), baltos lankos, 2014 m.
Iš japonų kalbos vertė Jurgita Polonskaitė
Pradėsiu nuo to, jog jau seniai norėjau perskaityti šią knygą. Faktas, jog tai pirmas H. Murakami apsakymų rinkinys (įvairiuose žurnaluose publikuotas 1980-1991 m., kaip knyga pasirodęs 1993 m.) ne mažiau intrigavo. Kadangi neseniai buvau perskaičiusi naujausią Murakami romaną apie bespalvį Tsukuru Tadzakį (baltos lankos, 2014 m.), labai norėjau grįžti prie to senojo, man gerai pažįstamo Murakamio, kur fantazija apsiveja kūrinio realybę nelyginant koks džiunglių vijoklis ir nebepaleidžia.
Bet... nežinau ar to sulaukiau, skaitydama šį apsakymų rinkinį. Buvo matyti, kad kai kurie iš šių kūrinių tapo atspirtimis jo romanams, pvz. apsakymas Prisukamas paukščiukas ir antradienio moterys - tai pirmasis (berods, nes jau senokai skaičiau) didžiulio romano Prisukamo paukščio kronikų skyrius.
Patys apsakymai - nevienodi tiek siužetu, tiek menine verte, tad šios knygos skaitymą galėčiau palyginti su amerikietiškais kalneliais - kyli ir leidiesi, kyli ir... Galbūt dėl šios priežasties knygos skaitymas užsitęsė. Vis bandžiau galvoti, kas čia kitaip, kas pasikeitė, kodėl nebėra to jausmo, kurį patirdavau, kai skaičiau pirmuosius Murakami romanus?.. Ir tada prisiminiau savo buvusio dėstytojo, literatūrologo R. Kmitos mintį:
Sukrėtimai ištinka vis rečiau. Atrodo, kad viskas, kas formavo skonį, meno supratimą, jau nutiko. Paauglystė, kai sproginėjai nuo kas antro teksto, deja, nebesugrąžinama. Todėl dabar be įtampos ir kompleksų vaikštau po tradicinius muziejus ir ramiai apeinu naujausio meno parodas.
Galbūt čia šuo ir pakastas. O gal ir tame, kad vis dėlto, tai vidutinė šio garsaus japonų rašytojo knyga, kurią galiu rekomenduoti lengviems savaitgalio pasiskaitymams. Jei norite hardcore'inio Murakamio - skaitykite Avies medžioklę.
Comments