Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2014 m.
Artūro Valionio poezija į mano akiratį pirmą kartą pateko tik per šių metų "Knygų mugę", kai pristatinėdami LLTI renkamą Kūrybiškiausių knygų 12-tuką literatūrologai kalbėjo apie netikėtumą (sąskambiuose, kultūros faktų peržaidime) kaip vieną pagrindinių Valionio kūrybos bruožų. Tačiau didžiausią intrigą užmetė mano bičiulė Eglė, kuri atsiuntė štai tokį eilėraštuką:
monopolis
Vėl ryte patekėjo
kompatiktinis diskas.
Iš vieno tiekėjo
viskas. (10 p.)
Tada supratau, jog turiu būtinai perskaityti šio poeto eilėraščių knygelę.
Valionis šmaikštus. Ir jis tai žino (epigrafas knygos pradžioje: Mano plunksnos sutrypė jūsų kanopas - cultura laimėjimo prieš natura deklaracija ). Ieškodamas naujų kalbėjimo būdų jis interpretuoja naujųjų laikų reiškinius senųjų rėmuose:
"Omnia Mundi Fumus et Umbra" (Užrašas virš vartų)
Pasauly vien dūmai, šešėliai
(t.y., viskas netikra ir laikina):
įžengdamas regi. Nuskaito.
Apmąsto. Padūmina. Láikina. (18 p.)
Lengvi ketureiliai savy talpina stebėtojo žvilgsnį, kuris fiksuoja įvairius, kasdienius, atrodytų - nereikšmingus įvykius, reiškinius, kurie savyje vis dėlto turi šiokį tokį "twist'ą", sukeliantį netikėtumą (beveik kaip gero anekdoto pagrindinė taisyklė):
Šunelis Žvėryne
Pažymėjo gatvėj stulpą,
sušnibždėjo: mea culpa. (23 p.)
Valionis savo posmus apvelka vis kitokiais drabužiais. Jie gali skambėti kaip naivi, sentimentali pop daina:
estradinė melodija
Mes išsiskyrėme stotelėje
Gerosios Nevilties,
buvai tu elegantiškoj suknelėje,
su rankinuku ant peties. (28 p.)
Antkapio epitafija:
Ἐπιτάφιος
Šoko kaip dalgis prieš varlę.
Atsikirto į akmenį. (54 p.)
Ar tostas:
Tostas
Mus praris
išsineš
skirtingų miestų nasrai.
Tu lakštingala. Aš?
Apuokas (toks vyturys).
Už tai, kad skaudės atskirai. (84 p.)
Tačiau tai, vėlgi, tik prisiimama forma, tuo tarpu turinys - beveik visada minorinis, su kaltės, praradimo, bandomo (arba ne) nuslėpti skausmo nata. Juokas čia - tik tas dūmas ir šešėlis, skirtas pridengti tam, ką tikrai skauda.
"Daugiau šviesos į mūsų vartus - impresionistinio minimalizmo koncentratas, pasak autoriaus - iš skiedrų, iš skiemenų" (anotacija). Kai eilėraščiai patvirtina tai, ką sako autorius, belieka tik pritarti ir džiaugtis, jog į savo asmeninį dėmesio vertų poetų sąrašą galiu įsirašyti dar vieną pavardę.
Comments