My Insane Hero

Jau seniai, kažkur paraleliai mano visų kitų minčių, ėmė zysti įkyrus balselis, kad mano ir mano kūno naratyvinės programos nebesiderina. Nesistebiu. Baigusi mokyklą ir išvažiavusi iš gimtojo kaimo (kur fizinės veiklos oi, kaip netrūko...) rimčiau nebesportavau (neskaitant poros savaičių bandymo bėgioti ir poros mėnesių jogos užsiėmimų). Dirbu tik sėdimą darbą, tad nenuostabu, jog apatinė kūno dalis iš tiesų ėmė priminti keksiuką, ypač, apsimovus kelnes bent truputį žemesniu liemeniu. Ir nors žurnaluose greta straipsnių apie greitą lieknėjimą gali rasti ir tokių, kurie teigia, jog reikia save mylėti tokią, kokia esi, vis dėlto, po kelių metų bandymo tai įsisavinti, aš supratau, jog toli gražu nemyliu savęs. Tiksliau - savo kūno. Žinoma, šis suvokimas savivertei nieko gero nepridėjo, atvirkščiai - žiemą liūdesį skandinau sūreliuose ir šokolade. Kaip jau galite suprasti, tai nebuvo pats protingiausias elgesys, tad pavasarį pasitikau su dar plius keliais kilogramais.

Taigi vieną vakarą, valgant šonkauliukus (!) Keulė rūkė, draugė užsiminė, jog sportuoja ir paklausė, ar aš nenorėčiau prisijungti. Kaip tai buvo laiku (tuo metu aš jau ketinau pirkti abonementą viename iš brangių sporto klubų)! Sužinojau, jog Vilniuje vyksta HIIT treniruotės (angl. high intensity interval training - aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės), kurias derinant su sveika mityba, akivaizdžių rezultatų galima pasiekti per 2 mėnesius! My Hero - taip vadinasi visa ta fantastiška komanda, kuri tiek rytais, tiek per pietus, tiek vakarais įvairiose Vilniaus (dabar jau ir Kauno) vietose veda trenituotes.

Pirmoji mano treniruotė įvyko dar tos pačios šonkauliukų valgymo savaitės sekmadienį. Su drauge atpėdinom į Vingio parką, kur pievelėje priešais estradą jau būriavosi jogos kilimėliais ir gertuvėmis nešini žmonės. Treniruotei prasidėjus pagalvojau, jog mane iš jos išveš tik su greitąja. Vis dėlto, kažkaip tą valandą sugebėjau ištraukti, bet po treniruotės, keliaujant namo apėmė toks geras jausmas!..

... kuris kitą rytą buvo nukautuotas skausmo visame kūne. Pirmadienį vos nuslinkau į darbą, o antradienį vos bepajėgiau užlipti laiptais. Tačiau tą patį vakarą, kai jau turėjau eiti į antrąją treniruotę, skausmą kaip ranka nuėmė! O po valandos gero virinimo ir sumušus su treneriu delnais supratau, jog... pagavau kablį! Dabar sportas jau ketvirtą savaitę mano gyvenime užima svarbią vietą. Per savaitę stengiuosi treniruotis 3-4 kartus, po truputį reguliuoju mitybą ir džiaugiuosi kiekvienu pilnai padarytu pratimų bloku!

Didelių investicijų šiam sportui nereikia - užtenka patogių sportinių batelių, tamprių, marškinėlių. Merginom - patogios sportinės liemenėlės. Būtinas jogos kilimėlis ir rankšluostukas, nes prakaitas, patikėkit, žliaugia!