Jeigu kas pernai, kai su Vincu pradėjome leistis į savaitgalines keliones, būtų pasakęs, jog po metų į jas keliausime su šunimi - sunkiai būčiau patikėjusi. Bet - voilà ! - mūsų uodeguotoji draugė labai skambiu skandinavišku deivės vardu jau gyvena mūsų namuose daugiau nei dvi savaitės! Šiek tiek koreguojam savo gyvenimo būdą, kadangi, skirtingai nei katės, šuns ilgiau negali paignoruoti - cypimas ir brazdenimas į kambario duris septintą ryto dažniausiai signalizuoja, jog neišvedus dabar-tučtuojau-negaištant-nei-minutės-laiko-daugiau gali turėti tokių pasekmių, nuo kurių niekam nesinori pradėti savo dienos... Na, bet aš čia ne apie tai :)
Su savo šuniuke šiandien išvykom į pirmą ilgesnę kelionę - patraukėm į Senuosius Trakus, pasidairyti po Vytauto Didžiojo gimtinę, o po to pasukom link Žuklijų piliakalnio, kuris, anot legendų, yra supiltas kepurėmis:
Piliakalnis ten, tai sako, kad karas buvo ir tį jų ajo, kap karas buvo, nešiojo kareiviai. Sako: „Ar mes grįšim, ar ne, pa kepurį...“ <...>
Kepurę prisisemia žemės ir neša, sako, ir pila vis ant to kalno, pila, pila. Ir, sako, pažiūrėsim, kap grįšim, ar mes daug pripylėme, ar tį daug nuvejom in kariuomenę - voinon.
Nu vo, tai tį supylė, tai vis sako „piliakalnis“ i „piliakalnis“. Nu, tai jau praminė „Piliakalnis“. Pirma ovaž didelis buvo, supilta. <...>
(Daiva Vaitkevičienė, Vykintas Vaitkevičius, „Lietuva. 101 legendinė vieta“, 2011, p. 231)Šuo labiausiai džiaugėsi tomis kelionės atkarpomis, kai išlipdavome iš mašinos, tuo tarpu kelionės metu dažniausiai atrodydavo taip:
- - -
If year ago somebody would have told me that I will have a dog, probably, I could have called it a nonsense. But - voilà ! - this cute, little ball of black fur, bearing a name of Scandinavian goddess, is now living together with me and Vincas for more than two weeks! Of course we had to adapt our schedule a bit, because you can hardly ignore all that noise outside your bedroom door at 7 a.m., which usually means take-me-out-right-now-or-I'll-show-you!.. But this is not the topic of this post :)
Today we went on a longer road trip with our dog, and we visited Old Trakai (Senieji Trakai) - homeland of Grand Duke Vytautas, after that we went to see the hill fort in Žuklijai. This hill fort, according to the legends, was made by ancient Lithuanian soldiers before they went to war - they each brought their hat full of soil and poured it out.
Well, in this trip our dog mostly enjoyed those parts, where car was not involved, so we see that there's still much training to do, but we hope that she will feel the joy of traveling and together we'll see lots of splendid places in our homeland!
Photos © Vincas Razma, Asta Skujytė-Razmienė
Comments