Valstybinės šventės man dar prieš kelis metus asociavosi tik su nuobodžiomis ir nenuoširdžiomis politikų kalbomis ir renginiais pagal vieną ir tą patį šabloną. Bet jau kelinti metai tiek vasario 16-ąją, tiek kovo 11-ąją pažymiu vis įdomiau ir prasmingiau.
Antradienį ryte su būreliu bičiulių išvykome į kelionę (arba žygį automobiliais) į dvi Lietuvos istorijai svarbias vietas. Pirmoji iš jų - Balandiškyje stovinti Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodyba (apie ją daugiau galite paskaityti čia).
 |
| Improvizuotas vaišių stalas |
Iškėlus vėliavą ir sugiedojus Lietuvos himną, skiltuvu buvo įskelta lauželio ugnis ir prie jos ant patiesalų sudėtos vaišės. O tada - kalbos ir dainos!
 |
| Netikėti keturkojai svečiai, besikesinę į "stalo" gėrybes |
Iš Balandiškio išvažiavome į Rasienių r., kur yra dvi vietos, susijusios su poetu Maironiu.
 |
| Prie Maironio tėviškės Bernotuose |
Sustoję Bernatuose, apžiūrėjome ten atstatytą Maironio tėviškę. Jis pats gimęs Pasandravio kaime, į kurį ir nužingsniavome takeliu, kurio viena atkarpa driekiasi per įspūdingą medžių alėją.
 |
| Maironio gimtinėje Pasandravyje |
 |
| Nuo įspūdingų ąžuolų krenta ir įspūdingo dydžio kerpės! |
 |
| Mūsų šuo siautėja po buvusios sodybos vietą |
 |
| Saulėlydis Maironio tėviškėje |
Kelionė atgal į sostinę neužtruko. Jaučiausi prasmingai praleidusi dieną ir tikrai atšventusi vasario 16-ąją deramai. Mūsų šuo, kuriai pirmasis jos žygis baigėsi trauma, šį sykį nesusižalojo, bet nuvargo kaip reikiant! Ši išvyka buvo eilinė proga įsitikinti, jog šventė yra tikra šventė, kai pats ją ir susikuri!
O kaip jūs praleidote vasario 16-ąją?
Comments