Paauglių literatūros pasaulyje jau kuris laikas linksniuojamas amerikiečių rašytojo Ransom Riggs vardas ir pavardė. 2011 m. išleista knyga "Miss Peregrine's Home for Peculiar Children" (Quirk Books) tapo bestseleriu ir buvo pradėta versti į kitas kalbas (lietuviškas vertimas - 2012 m., Alma littera), o netrukus susilaukė ir dviejų tęsinių. Vieną snieguotą gruodžio popietę ši knyga atsidūrė ir mano rankose, kurį laiką rymojo ant naktinio stalelio, na o šiandien užverčiau paskutinį jos puslapį.
Ši knyga - keista, kaip ir jos centrinis objektas - išskirtinių gebėjimų turintys vaikai, augantys panelės Peregrinės ypatinguose vaikų namuose. Kvepia iksmenais, ar ne? Panašumo nenuneigsi. Vis dėlto, Ransomo personažai yra ir panašūs, ir skiriasi nuo "Marvel" kuriamų superherojų. Pirmiausia - jie nėra superherojai. Jie nieko negelbsti, o tiesiog stengiasi gyventi carpe diem principu - bent jau iki tol, kol į jų pasaulį atsibeldžia Džeikobas Portmanas (Jacob Portman), pagrindinis šios knygos veikėjas. Šešiolikmetis ieško panelės Peregrinės ir jos globotinių idant galutinai suvoktų ir išpildytų savo senelio, kuris taip pat augo tuose vaikų namuose, priešmirtinį norą.
Nors ir būdamas iš turtingos šeimos, Džeikobas gyvenime susiduria daugiau su sunkumais nei su statuso teikiamomis privilegijomis. Jis teturi vienintelį draugą, deja ir su juo keliai išsiskiria. O čia dar mylimo senelio mirtis, kuri palieka jį ne tik išsigandusį, bet ir emociškai sugniuždytą... Taigi skaitytojui tenka susidurti su visokeriopų sunkumų kankinamu paaugliu, kuris knygoje kartais samprotauja itin įžvalgiai ir ne pagal amžių (žr. citatas žemiau), o kartais nepastebi svarbių panosėje vykstančių dalykų ir elgiasi, kalba kaip dvylikametis. Toks personažo nevientisumas mane skaitant vis išmušdavo iš pusiausvyros, tačiau į antrą knygos pusę kontempliacijoms liko vis mažiau laiko, nes centre atsidūrė jo didenybė veiksmas. Tačiau grįžtu prie siužeto.
Džeikobas kartu su savo tėvu išvyksta ieškoti paslaptingųjų vaikų namų į Velsą, tiksliau į netoliese esančią salą. Vaikinukas ketina "praskenuoti" apylinkes, kol tėvas - mėgėjas ornitologas, stebės paukščius. Bešniukštinėjant po vaikų namų griūvėsius (anot vietinių, jie buvo subombarduoti per karą) jis susitinka su vaikais, kurie, pasirodo, gyvena "laiko kišenėje", kurioje vis dar 1940 metai ir kviečia Džeikobą prie jų prisijungti... Daugiau siužeto tikrai nebespoilinsiu, nes paskui bus tikrai menkas malonumas skaityti (o jį tikrai šįsyk galima patirti), todėl pasidalinsiu dar keliais pastebėjimais.
Scenose su tėvu atsiskleidžia ir dar vienas šios knygos aspektas - santykiai su gimdytojais. Džeikobo ir jo tėvų bendravimas yra sudėtingas, pastarieji net per daug nesistengia padėti vaikui, kenčiančiam nuo potrauminio streso sutrikimo, viską spręsti palikdami Džeikobo psichiatrui dr. Golanui. Džeikobas pats ne kartą svarsto, kad jį su tėvais sieja mažai kas:
Scenose su tėvu atsiskleidžia ir dar vienas šios knygos aspektas - santykiai su gimdytojais. Džeikobo ir jo tėvų bendravimas yra sudėtingas, pastarieji net per daug nesistengia padėti vaikui, kenčiančiam nuo potrauminio streso sutrikimo, viską spręsti palikdami Džeikobo psichiatrui dr. Golanui. Džeikobas pats ne kartą svarsto, kad jį su tėvais sieja mažai kas:
Dar vienas, ne mažiau svarbus šios knygos dėmuo - tai pabaisos. Jos yra visokios - ir tos, kurių mes būdami vaikais bijome besislepiančių spintoje ir po lova, ir tos, kurios turi žmonių veidus, o į galią atėjus palankiam rėžimui imasi švarinti pasaulį. Kaip jau galite nujausti, šioje knygoje dėmesys skiriamas ir naciams. Džeikobo senelis Eibas (Abe) - žydų tautybės pabėgelis iš Lenkijos, kurio šeimą per Antrąjį pasaulinį karą nužudė naciai. Visą gyvenimą slapstęsis nuo pabaisų, Eibas apie jas pasakoja ir Džeikobui, kuris vėliau apmąsto tokį savo "paveldą":
R. Riggso knyga savy kažkaip sugeba sutalpinti daug temų, duoti peno pamąstymams, o kartu ir įtraukti į kuriamus nuotykius. Galbūt čia ir slypi jos populiarumas? O kur dar faktas, kad istorija rašyta pagal senas nuotraukas, kurios ir tapo, kaip autorius pats pasakė viename interviu, šios istorijos stuburu. Knygoje jų per 50 ir, patikėkit manim, kai kurios iš jų padovanoja ne vieną "WTF" akimirką.
Tiesa, jei tingisi skaityti ir galvojat, kad užteks pažiūrėti filmą (20 Century Fox, 2016 m.) - negaiškit laiko, nes filmas neseka knygos ir yra tikrai vertas tų 6,9 imdb.com.
Aš jau nekantriai trypčioju kojom, kada galėsiu skaityti likusias dvi istorijos dalis ("Humanite", laikykis!)
Comments